Čiužiniai ir antklodės. Kaip prižiūrėti ir išsirinkti?

February 20, 2015 Leave a comment

Gero miego palydovas – geras čiužinys. Taigi, kaip geriausiai patenkinti savo saldaus miego poreikius? Mokslininkai užsimena, kad čiužinius derėtų keisti kas 7 metus, tačiau dažniausiai tuo rūpinamės, kai keičiame pačią lovą. Lietuviai baldus linkę keisti kas 10 – 15 metų, taigi tinkamas pasirinkimas gali Jus apsaugoti nuo papildomų rūpesčių ir nepageidaujamų išlaidų. Kiekvienas naujas čiužinys tarnaus ilgą laiką, jei tinkamai jį prižiūrėsite. Pirmiausia, nusipirkus naują čiužinį, perskaitykite gamintojo nurodymus kaip teisingai jį eksploatuoti. Derėtų nepamiršti ir to, kad čiužiniai turi būti dedami ant lovos su medinėmis grotelėmis, nes kitu atveju jie nesivėdins ir gali pradėti pelyti. Paklodė apsaugos čiužinį nuo purvo bei alergenų, jei kas dvi savaites ją skalbsite aukštos temperatūros vandenyje. Kas pusmetį reikėtų čiužinį apversti kita puse, kad vienodai būtų naudojamos abi jo pusės ir neatsirastų įdubimų ar iškilimų. Ant čiužinio negalima šokinėti, nes gali būti pažeista jo struktūra ir miegas ant deformuoto paviršiaus nebebus toks mielas ir saldus. Čiužiniai turi būti vėdinami bent kartą per savaitę, bei derėtų nusiurbti jų paviršių dulkių siurbliu. Tuomet išgaruos drėgmė ir dings nemalonūs kvapai.

Išsirinkus gerą čiužinį, reikia pagalvoti ir apie patogią bei šiltą antklodę. Tai aktualu ne tik žiemą, bet ir vasarą. Dažniausiai naudojami trys antklodžių užpildų tipai. Pačios šilčiausios antklodės yra su žąsų pūkų užpildu. Tačiau dėl to, kad jos pačios geriausios, be abejo ir brangiausios. Todėl tokias antklodes vertėtų rinktis tik tiems, kurie nori miegoti itin šiltai. Komforto jausmą suteikia ir tai, kad tokios antklodės yra labai lengvos. Dažniausiai jų gamybai naudojami pūkų ir plunksnų mišiniai, kurie maišomi įvairiomis proporcijomis, norint išgauti skirtingą minkštumą ir lengvumą. Tačiau kuo daugiau antklodėje panaudota žąsų pūkų, tuo didesnė bus kaina. Dažniausiai antklodės pagal gamybos technologiją skirstomos į „kasetines“ ir dygsniuotas. „Kasetinių“ antklodžių privalumas tas, kad užpildas paskirstytas proporcingai tarp specialių pertvarėlių ir nesimaišydamas pasilieka savo vietoje.

Impilai gaminami iš medvilnės audinio turi būti pačios geriausios kokybės, kad nepralįstų patys pūkai. Savo namuose vertėtų turėti bent dviejų rūšių antklodes, tai vasarinę ir žieminę. Jose bus skirtingas užpildo svoris, nuo kurio priklauso ar miegosite šilčiau, ar vėsiau.

Dar vienas antklodžių tipas yra su vilnos užpildu. Nuo gilios senovės gaminti vilnoniai gaminiai pasižymi natūralumu, gera šilumos izoliacija bei oro pralaidumu. Dėl pastarosios sąlygos vilnoniai audiniai tinkami naudoti ištisus metus, nepriklausomai nuo sezono. Dar viena unikali vilnos pluošto savybė – vandens garų sugėrimas. Miegant iš žmogaus organizmo išsiskiria prakaitas, todėl norint atsibusti be drėgmės pojūčio, rekomenduojama miegoti po vilnos užpildo antklode. Vilnoniai audiniai teigiamai veikia odą ir sąnarius, be to – gerina kraujotaką, o tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie dažniau skundžiasi vėsiomis rankomis ar kojomis. Vilnonėms antklodėms dažniausiai naudojama gryna avių vilna, tačiau pasitaiko ir ypač švelnių Merinoso avių ar alpakų vilnos užpildų. Tokias antklodes patartina valyti sausai ir vėdinti, nes vilna – natūralus audinys ir naudojimo pradžioje gali turėti specifinį kvapą.

Trečias dažnai naudojamas užpildas antklodėms – silikonizuotas poliesteris. Tai sintetinis pluoštas, tačiau laidus orui bei geba sugerti drėgmę. Tokio užpildo savybės artimos natūraliems audiniams, tačiau šių priežiūra daug paprastesnė, nes juos galima ne tik skalbti, bet net ir virinti aukštoje vandens temperatūroje.

antklodės

Advertisements

Kaip pigiai atnaujinti interjerą namuose?

December 13, 2012 Leave a comment

Bene kiekvieno jauno žmogaus svajonė yra turėti savo būstą, kuriame nepriklausomai nuo aplinkinių būtų kuriama pati jaukiausia, šilčiausia, romantiškiausia, o gal net kūrybinė ir stereotipus laužanti erdvė. Pasirinkimą tarp buto daugiabučiame name ar atskiro, nuosavo būsto su erdviu kiemu dažniausiai lemia finansinė situacija, o noras turėti kažką savo atsiranda dar vaikystėje.

Daugelis vaikų mėgsta žaisti žaidimą namai, kuriame vaikiškomis akimis sprendžiamos net tėvų gyvenimo situacijos, o tam reikalinga tokia erdvė, kurioje būtų saugu ir patikima. Tokius namus vaikai įsirengia net dėžėje nuo šaldytuvo ir su kiekvienais metais ta „dėžė“ vis didėja, kol pagaliau tenka iš viso palikti tėvų namus ir iš saugaus lizdelio iškeliauti į naują paslaptingą ir nepažintą, studentišką pasaulį. Studijų metu viename kambaryje tenka gyventi su įvairaus plauko, panašaus ar skirtingo mąstymo bendraamžiais, kurie po kelių metų bendro gyvenimo drauge arba tampa geriausiais draugais, arba…

Jau bendrabutyje kiekvienas kuria savo jaukių namų viziją, kuri pasireiškia mielų smulkmenų, primenančių namus, kabinimu ant sienų ar dėliojimu ant nedidelės spintelės šviestuvui. Ir kokia palaiminga diena būna ta, kai pagaliau persikeli, kad ir į išsinuomotą butą, tačiau jau su mažesniu žmonių kiekiu viename kambaryje! Tačiau ir čia dar ne viskas. Retas buto nuomotojas leidžia daryti drastiškus remontus ar kitokius perversmus. O taip norisi pagaliau pademonstruoti savo per daugelį metų susikaupusias namų interjero dekoravimo idėjas.

rytietiško stiliaus pertvaros Tačiau norint bent šiek tiek pakeisti interjero situaciją gali pagelbėti net keletas ryškesnių ir nebrangių akcentų. Pirmas tokių gali būti įvairios pertvaros ar net rytietiško stiliaus širmos. Šių išskirtinių elementų dėka gali pasikeisti ne tik kambario konfigūracija, erdvių išplanavimas, tačiau ir viso buto stilistika. Tokios vizualios pertvaros tinka norint suskirstyti kambarį į keletą funkcinių erdvių. Taip miegojimo zoną galima atskirti nuo darbo ir panašiai. Jei pabodusios nykios spalvos kambario sienos, jas galima paįvairinti tinkamo formato paveikslų reprodukcijų ar fotonuotraukų gaminiais. Svarbiausia tinkami rėmeliai ir spalvinė tematika juose. Įrėmintos didelio formato meninės fotografijos puikiai tiks norint ne tik paslėpti sienos nelygumus, tačiau ir sumažinti, vizualiai priartinti ilgus koridorius. O jei vis dar kambaryje atrodo nyku – pakeiskite užuolaidas! Jei namuose trūksta natūralaus saulės apšvietimo ir nesibaiminate įkyrių kaimynų žvilgsnių – užuolaidų galite iš viso atsisakyti. Jų nebuvimas padidins kambario erdvę, įneš daugiau šviesos ir gaivumo.

Kalbant apie poilsio zoną – rinkitės tokius spalvinius sprendimus, kurie geriausiai atskleistų jūsų asmenybę. Jei esate pozityvus ir naujoves mėgstantis žmogus – nebijokite kontrastingų sprendimų. Tokiu akibrokštu gali būti net ryškiaspalvės kėdės. Jei kambaryje vis dar trūksta spalvų ir kažko tokio, kuo norėtųsi vis grožėtis – įsigykite išskirtinį krėslą ar fotelį. Juo gali būti patogusis sėdmaišis arba įnoringai ir moderniai atrodanti plastiko kėdė. Negi manote, kad plastikinės kėdės būna tik baltos ar žalios spalvos ir tinkamos tik pasisėdėjimui sode? Klystate! Vos tik išradus šią dizaino prasme unikalią medžiagą, prasidėjo tikras konkurentų karas, kas moderniau ir stilingiau ją pristatys pasauliui. Jei pabodo baltos kambario sienos – įsigykite aštriai raudoną, oranžinę, o gal žalią ar net geltoną kėdę, kuri suteiks ne tik spalvų, bet ir kontrasto nykiai erdvei.

Nebijokite eksperimentuoti ir išleisdami visai nedaug pinigų galite atsikratyti nuobodžios namų kasdienybės ar tos pačios nykios sofos. Tam, kad būtų smagiau gyventi gali užtekti vos keleto linksmų ir spalvotų pagalvių nors ir ant senos bei nuobodžiai atrodančios lovos.

Categories: kėdės, pertvaros Tags: ,

Kaip pasirinkti darbo kambario spalvą?

October 8, 2012 Leave a comment

Darbas namuose yra svajonės išsipildymas daugeliui žmonių. Tiesa, namuose dirbti gali būti sunkiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tuomet nusprendžiama įsirengti darbo kambarį. Šiame straipsnyje išdėstysiu svarbiausius dalykus, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis darbo kambario spalvą.

Pagalvokite ,kokios spalvos vyrauja jūsų profesijos žmonių kabinetuose ir apskritai visoje aplinkoje. Interneto svetainių dizaineriai gali pasirinkti tamsiai mėlyną, gydytojai pasirinktų baltą, jei angliakasiams reikėtų kabineto, jie tikriausiai rinktųsi juodą. Bet kuriuo atveju, spalva, kuri yra susijusi su jūsų profesija primins, kad į savo darbo kambarį atėjote su vienu tikslu – iki galo atlikti darbą.

Būtina pasirinkti spalvas, kurios skaitina darbingumą. Šviesiai žali ir melyni atspalviai gali skatinti mieguistumą. Tuo tarpu raudona ir orandžinė, bei kitos ryškios spalvos skatina imtis darbų.

Baldai turi būti patogūs ir reikalingi. Jų neturi būti per daug. Kelios spintos, stalas ir kėdė – šių baldų užtenka.

Jei į savo darbo kambarį pasikviečiate klientus, pasistenkite, kad spalvos atspindėtų jūsų įmonės logotipo spalvas. Firminės spalvos parodys, kad esate rimtai nusiteikęs savo įmonės atžvilgiu ir paliks įspūdį lankytojams. Aišku, prieš tai pagalvokite ar šios spalvos tikrai tinka kambariui.

Suderinkite darbo kambario spalvas su visų likusių namų interjeru. Įėjimas į šią patalpą neturi sukelti šoko, o kaip tik raminti ir leisti susitelkti ties darbais. Visų namų spalvos turi harmoningai derėti.

Pasirinkite sienų dažus vietoj tapetų. Kambarys, kurios sienos dažytos vizualiai atrodo didesnis, nei tas, kurio sienos išklijuotos tapetais. Taip pat nereikia persistengti su baldais. Juk nenorite jaustis prispaustas spintos ar daugybės lentynų.

Darbo kambariui tinka blizgesni dažai. Patalpoje, kurioje vyksta darbas turi būti šviesu, o tokie dažai geriau atspindi šviesą. Apskritai darbo kambaryje daug dėmesio turi būti skirta apšvietimui. Jei jums skaudės akis, gerų rezultatų nepasieksite.

Taip pat patariama nusipirkti kelių spalvų mėginius, padaryti kelis brūkštelėjimus ant sienų ir pasižiūrėti, kaip jums patinkanti spalva atrodo iš tiesų. Parduotuvėse ir jūsų namuose tie patys dažai gali skirtingai atrodyti. Patartina pasitarti su konsultantu ir vengti draugų bei visažinių giminaičių patarimų.

Ofisas

Categories: spintos Tags:

Kaip evoliucionavo kėdė. Hansas Jorgenas Wegneris

August 28, 2012 Leave a comment

Šiandieninė dizaino mokykla plečia akiračius ne tik žvelgdama į ateitį ir patalpas dekoruoja ne vien spalvoto plastiko ar kitų medžiagų instaliacijomis. Nepamirštami ir klasikiniai deriniai. Dizainu besidominčių ir jau šios srities profesionalų dėmesį tebekausto įdomiausias dizaino tendencijas kuriantys Skandinavijos ir kitų šalių kūrėjai.

Skandinavijos šalių menininkai visuomet pasižymėjo santūrumu ir puikiai tarpusavyje derino natūralias medžiagas bei spalvas. Nuo seno šiose šalyse itin vertinamas yra medis ir iš jo pagaminti namų reikmes tenkinantys ar darbo erdvę pagyvinantys biuro baldai. Dizaino istorijos vadovėliuose puikuojasi daugelis kūrėjų pavardžių, kurie gimė, gyveno ir kūrė vadinamąjį Skandinavišką stilių. Šiame straipsnyje daugiau dėmesio bus skiriama Danijos dizaino kūrėjams ir bene garsiausiam kėdžių kūrėjui pasaulyje – Hansui Jorgenui Wegneriui. Minkšti baldai nebuvo šio kūrėjo įkvėpimo šaltinis, tačiau toks paprastas ir kartu toks įdomus daiktas kaip kėdė, pakeitė ne tik šio menininko darbo kryptį, bet ir išlaisvino daugelio gyventojų interjerą nuo nuobodžios keturių ar trijų kojų konstrukcijos.

biuro baldaiHansas Jorgenas Wegneris buvo vienas iškiliausių, talentingiausių menininkų danų baldų dizaino istorijoje. Jis gimė 1914 metais batsiuvio šeimoje, todėl labiau nei kiti vertino rankų darbą, ir vėliau, kurdamas baldus pats tarytum skulptorius daug dirbo rankomis. Kaip reta jis jautė medžio ypatybes bei jo plastines galimybes. Hansas Jorgenas Wegneris kūrė neatitrūkdamas nuo gamybinio proceso taigi prisilietimas rankomis prie medžio, prie gimstančio daikto formos buvo jo aistra. Hanso Jorgeno Wegnerio balduose lytėjimas buvo svarbus emocinio, estetinio suvokimo faktorius. Jo baldų skulptūriška plastinė forma suteikė danų baldų dizainui išskirtinių bruožų.

Jo darbai priskiriami modernizmo mokyklai kur daugiausiai dėmesio skiriama funkcionalizmui. Geriausiai Hansas Jorgenas Wegneris žinomas dėl savo sukurtų kėdžių, kurių sukūrė apie 500 ir net 100 iš jų buvo gaminami masiškai. Interjero žurnalas Amerikoje 1950 m Hanso Jorgeno Wegnerio kėdę pavadino “pačia gražiausia pasaulyje kėde,” ir tai dizaineriui atvėrė kelią į tarptautinę šlovę ir pelningą eksporto rinką. Pasaulyje Hansas Jorgenas Wegneris garsėjo natūralių medžiagų suderinamumu klasikiniame dizaine bei gavo daug tarptautinių apdovanojimų už savo darbą Londone, Niujorke bei Skandinavijos šalyse. Hansas Jorgenas Wegneris mirė 2007 m Kopenhagoje, sulaukęs  92 m., tačiau jo įnašas į baldų dizaino istoriją buvo milžiniškas. Iki šiol šis kūrėjas yra laikomas Danijos dizaino raidos pasididžiavimu ir vertinamas dėl puikių ir novatoriškų savo idėjų. Dabartiniai jaunieji kūrėjai taip pat nepamiršta šio baldų meistro ir laiko jį įkvėpimo šaltiniu.

Hanso J. Wegnerio biografija pasižymėjo nuoseklumu. Taigi nuo pat jaunystės jis mokėsi baldžiaus amato, po to baigė Danijos dailės, amatų ir architektūros akademiją Kopenhagoje. Iki 1943 m kaip padėjėjas dirbo su žymiaisiais to meto dizaineriais Erik Møller ir Arne Jacobsen. 1943 m. Hansas Jorgenas Wegneris atidarė savo nuosavą biurą ir buvo vienas žymiausių danų baldų dizaino atstovų. Jo suformuota savita baldų plastinė stilistika, detalių skulptūrinė plastika ilgainiui tapo išskirtiniu danų baldų mokyklos bruožu. Būtent formų plastika bei asociacijos su bioninėmis ir gamtos formomis buvo vienas ryškiausių visos Skandinavijos dizaino bruožų.

Šio įstabaus dizainerio baldai tebegaminami iki šiol. Nors daugelis jo sukurtų kėdžių labiau tinka namų interjerui, nepamirštami ir biuro baldai. Hansas Jorgenas Wegneris yra pasakęs, kad „kėdė neturi savo galinės pusės, todėl ji turi būti graži iš pusių pusių ir kampų“. Toks mąstymas leido visiškai kitaip pažvelgti į paprastą baldą ir atrasti jį vis naujenėje formoje nei iki tol.

Verslas skirtingų epochų žmonių akimis

August 13, 2012 Leave a comment

Ar pagalvojote, su kuo žodis “verslas” asocijavosi Mesopotamijos laikų pirkliui, viduramžių prekybininkui ar Jungtinėse Amerikos Valstijose dar prieš kelis šimtus metų prerijose karaliavusiam kaubojui? Šiame straipsnyje remdamiesi išlikusiais skirtingų epochų šaltiniais ir pagal juos pastatytais filmais, pabandysime pažvelgti į verslą prieš daugybę metų gyvenusių ir visiškai kitokį požiūrį bei pasaulėžiūrą turėjusių žmonių akimis.

Pabandykite įsivaizduoti akmens amžiaus gyvenvietę. Kelios didelės palapinės, kelios mažesnės, viduryje gyvenvietės didelis laužas ar ola, kurioje glaudžiasi visa žmonių gentis. Tai eilinės akmens amžiaus gyvenvietės vaizdas, kurioje taip pat vyko verslas. Šiame amžiuje verslui nebuvo reikalingi nei biuro baldai, nei pinigai, nei kompiuteriai. Viskas prasidėdavo nuo to, kad veikdamas vienas žmogus niekaip negalėtų prasimaitinti. Susimedžioti gyvūną su primityviomis priemonėmis, kaip ietys, nėra lengva. Taigi, jie turėdavo veikti grupėse. Net ir nemažai iki 10 žmonių grupei tekdavo sugaišti nemažai laiko, kol jie grįždavo į gyvenvietę su laimikiu. Medžiokle užsiimdavo vyrai. Tuo tarpu jaunesni genties nariai ir moterys likdavo stovykloje ir užsiimdavo mažiau rizikinga veikla – rinkdavo uogas, vaisius, daržoves ar žvejodavo.

Verslas prasidėjo, kai genties nariams reikėdavo apsikeisti savo turimais ištekliais. Vieni turėjo uogų, vaisių, daržovių, kiti mėsos. Kartais mainai vykdavo ir tarp skirtingų genčių.

Atsiradus žemdirbystei ir pirmosioms civilizacijoms pagrindiniu turtu tapo žemė. Žmonės jau buvo supratę, kad žemdirbystė yra daug lengvesnis būdas prasimaitinti negu medžioklė. Be to, žmonių intensyviai medžiojamų gyvūnų skaičius augant gyvenvietėms mažėdavo – jų mėsos nevisada užtekdavo.

Didžioji dalis žmonių tapo sėsliai gyvenančiais žemdirbiais. Tuomet atsirado pirmosios didesnės gyvenvietės, miestai. Žemdirbyste užsiimantys žmonės tapo pirmaisiais stambiais verslininkais. Jie turėjo didelį kiekį kitiems žmonėms reikalingo maisto, kurį galėjo išmainyti į jiems reikalingus daiktus. Mainų objektai dažniausiai buvo darbo ir medžioklės įrankiai, vergai, minkšti baldai, papuošalai ar rūbai.

Kartu su pirmaisiais miestais atsirado ir pirmoji valiuta. Pernelyg dažnai kildavo konfliktai dėl mainomų daiktų vertės. Pačioje pradžioje simboliai buvo susieti su konkrečia populiaria preke, pavyzdžiui, maišu grūdų, vėliau mainams buvo pradėti naudoti taurieji metalai. Tuomet atsivėrė kelias prekiauti su kitais miestais, kitomis civilizacijomis.

Galingiausi, turtingiausi ir įtakingiausi tų laikų žmonės buvo pirkliai. Jie gabendavo prekes iš vienų miestų į kitus ir parduodavo už didesnę kainą. Prabangius automobilius jiems atstojo kupranugariai, arkliai ir vežimai. Biuro baldus ir gerą vaizdą pro langą – didelės palapinės, darbuotojus – iki dantų ginkluoti padėjėjai.

Viduramžiais Europoje verslas pirmiausia buvo susijęs su apsauga, mokesčiais ir ryšiais. Norėdamas nugabenti prekes į kitą miestą ar valstybę turėjai susimokėti už teisę keliauti vietos hercogams, kunigaikščiams, karaliams ar kitiems tų laikų valdančiajam sluoksniui priklaususiems žmonėms. Jie valdė žemes, bei vandens ir jūrų kelius. Be jų nuolankaus prašymo ir nemažo mokesčio pro jų žemes saugiai nenukeliausi. Tais laikais vyravo taisyklės, kuriomis šiandien vadovaujasi nebent tik Afrikos diktatoriai ar šiuolaikinių nusikalstamų grupuočių nariai.

Prisiminkime jaunos, bet labai įtakingos valstybės – JAV istoriją. Tikriausiai nors kartą esate matę vesterną. Šiuose filmuose pagražintai atspindimas Jungtinių Amerikos Valstijų laikotarpis, kai neaprėpiamuose plotuose karaliavo kaubojai. Kaip gi verslą įsivaizdavo kaubojai? Remiantis išlikusiais šaltiniais jų prieš kelis šimtus metų sandėriai vyko tvarkingiau, bet vis dar nevengiant panaudoti ginklų. Labiau nei biuro baldai, verslą pradedančiam žmogui prerijose buvo reikalingas revolveris.

Taigi, kaip manote, koks šiandien reikalingiausias verslininkui daiktas? Ar tai kompiuteris, automobilis ar planavimo lenta?

Darbas

Kaip biure sukurti jaukią atmosferą?

August 6, 2012 Leave a comment

Paskaičiuokite, kiek laiko per dieną praleidžiate darbo vietoje? Atsakymas būtų — dažniausiai septynias ar aštuonias valandas. Tai didžioji jūsų ir žmonių, su kuriais dirbate darbo dienos dalis. Taigi, svarbu pasirūpinti, kad šioje vietoje, kurioje ne tik vyksta darbas, bet ir verda atskiras biuro darbuotojų gyvenimas kiekvienam darbuotojui būtų jauku ir malonu. Šiame straipsnyje aprašysiu, kaip pasiekti tokį mus džiuginantį rezultatą.

Apšvietimas. Tikriausiai jau esate pavargęs nuo kalbų apie apšvietimą, tačiau apie jį daug kalbama nebe reikalo. Geras apšvietimas ne tik padės geriau susitelkti į svarbiausias užduotis, mažiau vargins akis, bet ir padės sukurti jaukesnę atmosferą. Stenkitės apšvietimą panaudoti tam ,kad sukurtumėte išskirtinę aplinką, kuri žmonėms asocijuotųsi su darbu, bet ne su gamykla ar mokyklos suolu.

Spalvos. Apie spalvas jau esame rašę ankstesniuose straipsniuose. Primenu, kad šviesios spalvos žadina darbingumą, o blankūs atspalviai lems, kad jūsų darbo erdvė atrodys moderni. Venkite tamsių ir „sunkių“ spalvų – jos užmigdys jus, jūsų darbuotojus ir galbūt net klientus.

Pledai, „pufikai“, minkštasuoliai yra reikalingi tam, kad darbuotojai turėtų kur pailsėti. Mokslininkai nustatė, kad norint išlaikyti aukštą darbingumo lygį reikia reguliariai ilsėtis. Vidutiniškai pertraukas patariama daryti kartą per valandą. Tam užtektų ir 5-10 minučių. Tiesa, kai biure atsiranda tokie biuro baldai, dažnai darbuotojai susigundo ant jų praleisti ir pusę darbo dienos. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip negeras reiškinys – tai neteisinga prielaida. Darbuotojai tiesiog persikelia dirbti į kitą vietą. Labai naudinga pakeisti ir darbo aplinką. Taigi, šie biuro baldai teikia visapusišką naudą.

Augalai suteiks jūsų biurui gyvybės. Tiesa, nebūtina rinktis kaprizingų ir daug priežiūros reikalaujančių žalialapių. Geriausia rinktis kaktusus ir kitus ištvermingus augalus ir neapkrauti biure dirbančių augalų mylėtojų papildomomis užduotimis.

Pasitelkite aksesuarus. Kelios netvarkingai ant sofos gulinčios pagalvėlės, kilimėlis ar net kažkurio darbuotojo laisvu laiku nupieštas paveikslas suteiks milžinišką dozę jaukumo. Taip pat siekiant šio tikslo gali pasitarnauti idėja įsigyti ofiso gyvūnėlį. Be abejo, jam reikės skirti dėmesio ir kasdien maitinti.

Interjeras

Categories: biuro baldai Tags:

Kėdės evoliucija

Visais laikais žmogus jautė poreikį pailsėti ir po sunkios dienos patogiai įsitaisyti. Šiandien mes tai darome ant mūsų namuose esančių kėdžių, sofų ar lovų. Tiesa, prieš kelis šimtus metų tai buvo prieinama tik turtingiesiems, o seniau gyvenę žmonės iš viso neturėjo tokios galimybės. Mums gerai pažįstama kėdė įveikė daugybę evoliucijos pakopų, kol tapo tokia, kokią ją matome šiandien.

Kėdės į daugelį šalių atkeliavo dėka romėnų, kurie plėsdami savo imperijos ribas į šalis atgabendavo ir savo naudojamus baldus, tame tarpe ir kėdės. Kaip žinia, patys romėnai perėmė kėdžių gamybos patirtį iš senovės graikų.

Kėdė, ant kurios sėdėjo žmogus, atspindėjo jo socialinį statusą. Neveltui senovės imperatoriai ir viduramžių karaliai vaizduojami sėdintys ant ištaigingų sostų. Kėdė—padėties visuomenėje simbolis. Daugybė ornamentų ir iš brangių metalų pagamintų detalių puošė valdovų sostus. Tuo tarpu paprasti žmonės buvo priversti sėdėti ant žemės, stovėti ar ieškoti paprasto medinio suolo.

Žodis kėdė anglų kalboje „chair“ turi dar gilesnę prasmę. Šis žodis į didžiausią Europos salą atkeliavo iš žemyninės dalies, kur tuo metu oficialiuose dokumentuose buvo naudoja lotynų kalba. Būtent žodis „chair“ buvo sukurtas iš žodžio katedra „cathedral“. Ryšys lotynų ir anglų kalbose atsirado dėl to, kad taip buvo vadinama speciali kėdė, ant kurios sėdėdavo vyskupas.

Kaip bebūtų keista, tačiau tik XVII a. kėdės tapo kiekvienam žmogui prieinamu daiktu. Tuo metu buvo pradėtos gaminti nepaminkštintos ir dideliais papuošimais neišmargintos kėdės. Tiesa, visos iki XVII a. vidurio gamintos kėdės palyginti su dabartine paprasta ofiso kėde buvo tikrai nepatogios. Tik 1750 metais staliai ėmė gaminti iš tiesų patogias ir prie žmogaus kūno linijų pritaikytas kėdes. Tai buvo prancūzų meistrai. Po naujų jų požiūrio į kėdę atsirado visiškai naujų modelių, kaip supamoji kėdė ar fotelis.

XIX a. prasidėjo pramonės revoliucija. Taigi, pasikeitimai gamybos procese padarė didelę įtaką kėdžių dizainui. Jos buvo pagaminamos daug greičiau ir dėka tais laikais modernių įrenginių buvo galima pagaminti daug įvairesnių formų kėdžių. Tobulėjimas tęsėsi, kol kėdė atkeliavo į kiekvieno iš mūsų namus.Baldai

Categories: baldai, minkšti baldai Tags: